Smegenys kaip kompiuteris: kodėl kartais reikia „restarto“?

Kai kompiuteris užstringa, jį perkrauname. O ką daryti, kai galvoje atidaryta per daug langų? Paprastas palyginimas apie smegenis ir neurotreniruotes.

KAIP VEIKIA NEUROTRENIRUOTĖS

Smegenys kaip kompiuterus
Smegenys kaip kompiuterus

Kiekvienas tai patyrėme: kompiuteris ima lėtėti, programos užstringa, ventiliatorius ūžia, o pelės rodyklė sukasi ratu. Pirmas dalykas, kurį daugelis padarome, – perkrauname. Ir dažniausiai tai padeda.

Mūsų smegenys, žinoma, nėra kompiuteris. Tačiau šis palyginimas stebinančiai tiksliai parodo, kaip jaučiamės po ilgo įtempto laikotarpio.

Kodėl miego ne visada užtenka?

Įsivaizduok naršyklę su keliasdešimt atvertų skirtukų. Kiekvienas jų – nebaigtas darbas, neatsakyta žinutė, pokalbis, kurį reikės pratęsti, sąskaita, kurią reikia apmokėti. Joks atskirai nesunkus, bet visi kartu naudoja atmintį.

Dar yra foninės programos. Jų nematai, bet jos veikia nuolat: rūpestis dėl vaiko, nerimas dėl darbo, kaktą raukiantis klausimas „o ar viskas bus gerai?“. Jos tyliai eikvoja bateriją, todėl vakare jėgų nebelieka net tada, kai, rodos, nieko ypatingo nenuveikei.

Ir galiausiai – ventiliatorius. Kompiuteris įkaista ir pradeda ūžti. Kūne tai jaučiasi kaip greitesnis širdies plakimas, įtempti pečiai, paviršutiņiškas kvėpavimas. Sistema dirba sunkiai, net jei tu tik sėdi ant sofos.

Kai atidaryta per daug "langų"

Kompiuterį galima perkrauti, o galima tiesiog uždaryti dangtį. Užmigdytas kompiuteris ilsisi, bet atsidaręs rodo lygiai tą patį: tuos pačius skirtukus, tas pačias fonines programas, tą patį lėtumą.

Su mumis būna panašiai. Išsimiegi, bet ryte atsibundi su tomis pačiomis mintimis, kurias vakare padėjai į šalį. Savaitgalis praeina, o pirmadienį jautiesi taip, lyg nieko nebuvo. Poilsis buvo, bet sistema į jį nepersijungė.

Tai nereiškia, kad miegas nesvarbus. Priešingai, jis būtinas. Tačiau kartais nervų sistemai sunku pačiai paleisti tai, kas joje kaupiasi savaitėmis ar mėnesiais.

Kur palyginimas baigiasi

Kompiuteriui perkrauti reikia, kad kas nors paspaustų mygtuką. Smegenims tokio mygtuko nėra, ir to nereikia. Jos pačios moka tvarkytis, uždaryti nebereikalingus langus ir susigrąžinti pusiausvyrą. Tik kartais joms trūksta informacijos, kad pastebėtų, kas vyksta.

Čia ir padėti gali NeurOptimal® neurotreniruotės. Treniruotės metu 33 minutes klausaisi muzikos per ausines, o jutikliai fiksuoja smegenų elektrinę veiklą. Kai joje įvyksta staigus pokytis, muzika akimirkai nutyla. Tai panašu į mažą pranešimą ekrano kampe: smegenys jį pastebi ir pačios nusprendžia, ką su tuo daryti. Gal uždaryti langą, o gal palikti, kaip yra.

Sistema nieko neperrašo, neperkrauna ir nenurodo, kas turi likti, o kas išnykti. Todėl žodis „restartas“ čia tik palyginimas: viskas, kas vyksta, yra pačių smegenų darbas. Kai kurie žmonės po treniruočių sako, kad galvoje lyg atsirado daugiau vietos, mintys nebešokinėja taip greitai, o vakare lengviau išsijungti.

Tas pats tinka ir vaikams. Jų „kompiuteris“ irgi apkraunamas: mokykla, būreliai, ekranai, nauji įspūdžiai. Tik vaikas ne visada moka pasakyti, kad jam per daug. Daugiau apie tai – puslapyje Neurotreniruotės vaikams.

Dažniausi klausimai

Ar neurotreniruotė tikrai „perkrauna“ smegenis?

Ne pažodžiui. Tai tik palyginimas, padedantis įsivaizduoti, kaip jaučiamės. NeurOptimal® nieko į smegenis nesiunčia ir nieko jų veikloje nekeičia. Viską, kas po treniruočių pasikeičia, padaro pačios smegenys.

Ar užtenka vieno karto?

Kompiuteriui dažniausiai užtenka vieno perkrovimo, smegenims – ne. Treniruotės yra mokymasis, o mokymasis remiasi kartojimu. Vieniems pokyčiai pastebimi po kelių treniruočių, kitiems reikia daugiau laiko. Apie treniruočių skaičių daugiau rašoma puslapyje NeurOptimal nauda.

Ar verta treniruotis, jei jaučiuosi gerai?

Taip. Kompiuterį naudinga perkrauti dar prieš jam visiškai užstringant. Daug žmonių ateina ne tada, kai jau sunku, o tada, kai nori išlaikyti gerą savijautą, geriau susikaupti ar tiesiog skirti laiko sau.

Jei tavo galvoje šiuo metu atidaryta per daug langų, ateik išbandyti neurotreniruočių. Susitarti gali telefonu arba per registraciją svetainėje, o daugiau informacijos rasi puslapyje Neurotreniruotės suaugusiems.

Neurotreniruotės nėra gydymas ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Patirtys skiriasi, rezultatas negarantuojamas.