Kaip atpažinti, kad tave lydi nerimas?
Nerimas ne visada atrodo kaip panika. Kaip jį atpažinti mintyse, kūne, elgesyje ir emocijose, ir kada verta sustoti bei pasirūpinti savimi.
STRESAS IR NERIMAS


Kai išgirstame žodį „nerimas“, dažniausiai įsivaizduojame panikos priepuolį: širdis dažosi, trūksta oro, atrodo, kad tuoj kas nors nutiks. Tačiau nerimas ne visada toks ryškus. Kartais jis tylus ir nuolatinis, tarsi foninis triukšmas, prie kurio taip pripranti, kad nebepastebi.
Nerimauti yra normalu. Tai nervų sistemos būdas mus apsaugoti: prieš egzaminą, svarbų pokalbį ar kelionę įtampa padeda susitelkti. Problema prasideda tada, kai nerimas nebeatsitraukia net ir tada, kai pavojaus nebėra. Kai jis tampa ne svečiu, o palydovu.
Šis įrašas nėra diagnostikos priemonė. Tai apžvalga, kuri gali padėti pastebėti, ką tavo kūnas ir protas bando pasakyti.
Kada verta kreiptis pagalbos?
Ar nerimas ir stresas yra tas pats?
Ne visai. Stresas dažniausiai turi aiškią priežastį ir praeina, kai ji išnyksta: pavyzdžiui, baigiasi projektas. Nerimas gali likti ir tada, kai priežasties nebėra, arba kai ją sunku įvardyti.
Ar reikia diagnozės, kad galčiau ateiti į neurotreniruotes?
Ne. Ateina ir tie, kurie tiesiog jaučia, kad įtampos per daug. Jei vartoji vaistus ar lankaisi pas specialistą, toliau sek jo rekomendacijas.
Ar po pirmos treniruotės nerimas praeis?
To pažadėti negalima. Vieni pokytį jaučia greitai, kiti po kelių savaičių, o kartais pirmą kartą nieko ypatingo nepajunti. Pokyčiai dažniausiai pasimato kasdienybėje, o ne iškart po treniruotės.
Jei atpažinai save šiame įraše, parašyk ar paskambink: pasikalbėsime, ar neurotreniruotės tau tinka. Pokalbis nemokamas ir nieko neįpareigoja. Daugiau apie treniruotes rasi puslapyje Neurotreniruotės suaugusiems.
Neurotreniruotės nėra gydymas ir nepakeičia gydytojo konsultacijos. Patirtys skiriasi, rezultatas negarantuojamas.
Kur slepiasi nerimas?
Nerimas pasireiškia keturiose srityse, dažniausiai ne vienoje, o keliose iš karto.
Mintyse. Galvoje sukasi „o kas, jeigu…“ scenarijai, dažniausiai blogiausi. Sunku „išjungti“ galvą, ypač vakare prieš miegą. Tas pats pokalbis ar klaida kartojasi dar ir dar kartą, mintys šokinėja, sunku susikaupti, o viską norisi kontroliuoti ir iš anksto numatyti.
Kūne. Kūnas dažnai pajunta nerimą anksčiau nei protas. Įsitempia pečiai ir kaklas, sukandamas žandikaulis. Širdis dažosi be aiškios priežasties, kvėpavimas tampa paviršutiņiškas, pilve atsiranda „gumulas“, o nuovargis nepraeina net išsimiegojus.
Elgesyje. Imi atidėlioti darbus ir pokalbius, kurie kelia įtampą, vengti nepatogių situacijų. Nuolat tikrini telefoną ar el. paštą, sunku pasakyti „ne“, nes bijai nuvilti kitus. Pasikeičia ir miegas: sunku užmigti arba prabundi naktimis.
Emocijose. Ima nervinti smulkmenos, kurios anksčiau netrukdė. Jauti nuolatinį neramumą, nors negali paaiškinti, dėl ko. Sunku džiaugtis net malonėmis akimirkomis, lengviau susigraudini ar įsižeidi.
Jei atpažįsti kelis iš šių požymių, tai dar nieko nereiškia: sunkesnių savaičių būna kiekvienam. Verta sustoti tada, kai jų daug ir jie tęsiasi mėnesiais.
Dažniausi klausimai:
Nerimas nusipelno dėmesio, kai jis pradeda valdyti kasdienybę. Pavyzdžiui, kai dėl jo sunku dirbti, miegoti ar bendrauti, kai vengi vis daugiau situacijų arba kai kartojasi panikos priepuoliai. Tokiu atveju verta pasikalbėti su šeimos gydytoju ar psichologu.
Kaip gali padėti neurotreniruotės?
Kai įtampa trunka ilgai, nervų sistema prie jos pripranta ir lieka budrumo režime net tada, kai pavojaus nebėra. Atrodo, lyg varikliui nuolat būtų įjungta per didelė pavara.
NeurOptimal® smegenų treniruotės neslopina emocijų ir nesprendžia už tave. Sistema tik parodo smegenims jų pačių veiklą, o jos pačios ieško, kaip veikti lanksčiau. Žmonės, kurie treniruojasi, pasakoja, kad lengviau užmiega, mažiau sukasi mintys ir ramiau reaguoja į smulkmenas. Pokyčiai kiekvienam skirtingi ir ateina palaipsniui.
Neurotreniruotės nepakeičia gydytojo ar psichologo pagalbos, bet gali ją papildyti.
